Mano nutapyti paveikslai suteiks Jums teigiamų emocijų, puikią nuotaiką, bei padės pasinerti į spalvų ir harmonijos pasaulį. Kviečiu išsirinkti vienetinį paveikslą savo namams ir sukurti jiems išskirtinumo bei prabangos įspūdį.
Norite sužinoti paveikslo kainą ar pamatyti „gyvai“, „pasimatuoti“? susisiekite
Užsisakykite naujienas el.paštu ir pirmi sužinokite kokiais naujais paveikslais pasipildė ši virtuali paveikslų galerija.
Norėdami pamatyti paveikslą gyvai, ir įsitikinti, ar paveikslas tiks Jūsų interjere, susisiekite ir mes atvešime jį “pasimatuoti” nemokamai.
Norite portreto?
Jie žiūri tiesiai į Jus (Aut. Vidas Poškus)
Jie žiūri tiesiai į jus, – taip galima nusakyti vieną iš esminių Artūro Braziūno tapybos aspektų. Jie – tai šio dailininko personažai, jūs – tai esame mes, žiūrovai… Braziūniški veikėjai yra nekintantys, tie patys, pasikartojantys (bet vis kitoje nuotaikoje, būsenoje ir amplua) ir atpažįstami – tai avinėliai, povai, mergaitės, flamingai, aguonos ir visokiausios uogos-uogytės (dažniausiai raudonos), skirtingiausių rūšių žolės, krūmai bei kitokie augalai. Būtent šių herojų dėka A.Braziūno kūryba pasižymi paradoksaliu žiūrėjimo aspektu; regis, kad žiūri į paveikslą, o jame esantys veidrodiškai žvelgia tau atgalios. Dėl avinėlių, kitų gyvūnų ir žmonių lyg būtų viskas aišku, jie iš tiesų turi akis – ir ne bet kokias, o skvarbias, įsmeigtas tiesiai į tapybą nagrinėjančius, tartum skaitančias šių mintis. Skvarbumas čia išgautas nedideliu blykstėjimu pačiame akies centre, mikroskopiniame regimosios aplinkos atspindyje… Uogos ir augalai akių neturi, bet šermukšnių rutuliukai, aguonų kuokelės ir piestelės, granatų sėklytės, obelų pumpurai yra tas pats, kas gyvuliui ar žmogui vyzdžiai ir rainelės.
A.Braziūno tapyboje į žiūrovus žvelgia bet kurie vaizduojami personažai, net tiesiogiai nestebintys (kad ir kokia užsimerkusi gulinti mergaitė) mato mus, kaip sakoma, kiaurai, skaitydami mintis ir jausmus, emocijas ir išgyvenimus. Veidrodiško žiūrėjimo atgal efektą A.Braziūnas kuria ir savo tapybos plastinėmis priemonėmis – ryškiomis, vaiskiomis spalvomis (tartum atėjusiomis iš viduramžiškų miniatiūrų, lyg sunertomis iš gotikinių gobelenų siūlų), skaidriais tapybiniais plotais (vėlgi galima prisiminti vitražus ir emalius), kuriančiais saulės nutvieksto ankstyvo ryto arba smagaus šaltuko sustingdyto pasaulio įspūdį. Juk viskas toje būsenoje švyti, ne tik sugerdamas spindulius, bet ir juos atspindėdamas bei skleisdamas… Būtent tokiu būdu yra išgaunamas tas stikliškas sąstingis ir vaiskumas.
O viso to tikslas yra labai aiškus ir suprantamas – kaip kadaise Faustas norėjo sušukti: „Sustok, akimirka žavinga!“, taip tą patį daro ir A.Braziūnas, dažų ant drobės pavidalu užfiksuodamas mus supantį pasaulį ir pajaustas pačias gražiausias akimirkas (ar tai būtų pavasarinis žydėjimas, ar vasaros džiaugsmas, ar rudeninis susimąstymas, ar žiemos pasakiškumas) ir leisdamas suvokti, kad mes patys esame šiokiais tokiais to tapybinio ir tikro gyvenimo atspindžiais. Turbūt nereikia net ir sakyti, kad žvelgdamas į grožį (tikrą ir nutapytą), net pats pasijunti gražiu ar gražesniu. Tai toks, dar vienas iš A.Braziūno tapybos tikslų bei lūkesčių…
Ištrauka iš dailės istoriko A.Baltrano recenzijos.
Tapytoją A. Braziūną galima priskirti XX a. pab. – XXI a. neomodernistams-neoromantikams – tiems kurie tebetęsia ir plėtoja geriausias XX a. pr. ankstyvųjų modernistų, lietuviškojo „Ars“ bei XX a. antrosios pusės Lietuvos koloristinės tapybos tradicijas, kryptingai gilinasi į spalvų formalios bei idėjinės išraiškos galimybes.
Dailininkas kultivuoja koloristinę tapybą, išsiskiriančią švaria spalvine raiška, skambiais ekspresyviais spalviniais deriniais. Tapyboje dažnai derina impulsyvų, ugningą, spontanišką, emocionalaus pobūdžio tapymą su racionaliai apgalvotu piešiniu, perspektyva, šviesokaitos efektais. Tapytojo koloristikoje mėgstami ryškiaspalviai kontrastingi šiltų ir šaltų grynųjų ar subtiliai niuansuotų spalvų deriniai. Pastoziškais „storasluoksniais“ potepiais, skaidriomis akvareliškomis lesiruotėmis, atsainiais dažo nutekėjimais kuriamas turtingas paveikslų tekstūrinis ir faktūrinis reljefas, sustiprinantis jų ekspresyvią koloristinę traktuotę.
A.Braziūnas neapsiriboja vienu siauru tapybos žanru. Jis renkasi platų žanrinės raiškos diapazoną – peizažus, natiurmortus, animalistinius paveikslus, žmonių portretus, pusiau abstrakčias ir abstrakčias kompozicijas. Taip atsiveria begalinės kūrybinių formalių ir idėjinių ieškojimų galimybės, plėtojant savo tapybos stilistinį braižą ir gryninant užmanymų idėjinius branduolius.
„Animalistinėse“ drobėse dažnai naudojamas „matisiškas“ impresionistiškai interpretuojamas raudonų žuvelių motyvas tarp vandens lelijų (Ciklas „Lelijos“). Kiti dažni zoomorfiniai vaizdiniai – juodagalvės avys, kurių figūrų išraiškingi siluetai išryškinti ryškiaspalvių „aurų“ kontūrais, patalpinti dažniausiai abstrakčių ar realistinių motyvų užuominomis pripildytuose spalviškai ir faktūriškai turtingų fonų kontekstuose.
